Lažybos – tai statymas už ką nors (dažnai pinigų) dėl konkretaus įvykio, kurio baigtis nežinoma ir neaiški. Tai daroma siekiant laimėti ką nors vertingo, dažniausiai pinigus. Lažybos reikalauja, kad būtų trys veiksniai: suma arba objektas, kuriuo statoma, galimybė laimėti ir prizas.
Sporto lažybos yra lažybų dėl to, kas laimės sporto renginį, forma. Tikslas lažybos dėl sporto beveik visada yra laimėti pinigų. Tikimybė laimėti geriausiu atveju visada yra pagrįstas spėjimas. Sporto pasaulyje visada yra vietos nusiminimui, pasitraukimui ar diskvalifikacijai.
Lažybų ar azartinių lošimų idėja kilo mažiausiai 3000 m. pr. Kr., kai Mesopotamijoje žmonės naudojo pirmuosius 6 pusių kauliukus. Pirmieji sporto statymai buvo atlikti dar senovės Romoje, dėl gladiatorių kovos ir vežimų lenktynių. Lažintis buvo galima tik romėnų bendruomenėje.
Sporto lažybos, kaip žinome, atsirado tik XVIII a. Tuo metu žirgų lenktynėse prasidėjo daugiau nei du žirgai, tada ir kilo mintis lažintis dėl vieno iš žirgų.
Galiausiai 1800-ųjų pabaigoje JAV ir Kanadoje buvo priimti įstatymai, neleidžiantys miniai visiškai aplenkti šios pramonės. Po to lažybų pasaulyje buvo padaryta labai mažai, kad įstatymai būtų atnaujinti ir nustatyti tol, kol pradės veikti internetas.